Šiuolaikinis pasaulis yra kaip niekada globalus. Sėkminga bet kurios įmonės plėtra daugiau ar mažiau priklauso nuo darbuotojų gebėjimo bendrauti keliomis užsienio kalbomis. Nesusikalbėjimas tarp tarptautinių komandų, tiekėjų ir klientų gali sukelti didelius nesusipratimus arba neigiamai paveikti įmonės reputaciją bei finansinius rezultatus.
Tinkamos įdarbinimo ir kalbų mokymosi strategijos sukūrimas organizacijoje – pageidautina, kad darbuotojams būtų atliktas nuodugnus kalbos lygio nustatymas – yra raktas į bendravimo kliūčių įveikimą ir tikrai globalaus verslo sukūrimą, pagrįstą efektyvia komunikacija ir bendradarbiavimu.
NE TIK ANGLŲ KALBA
Pirmas svarbus dalykas yra tas, kad pasaulinėje rinkoje dominuoja ne tik anglų kalba. Atsižvelgiant į didžiulę Rytų rinkų, tokių kaip Kinija, Indija ar Tailandas, plėtrą, verta pradėti investuoti į kitas, šiandien sakytume „egzotines“ kalbas. Po dešimties metų savo nauda verslui jos gali nenusileisti anglų kalbai.
Deja, daugelis Europos įmonių nesureikšmina šio dalyko. Daugelis darbuotojų vis dar nepakankamai sklandžiai bendrauja anglų kalba, todėl apie Tolimųjų Rytų kalbas nėra ką ir kalbėti. Žinoma, visada yra galimybė pasinaudoti vertimo žodžiu paslaugomis, tačiau ilgainiui šis sprendimas gali būti labai brangus ir sudėtingas. Tiesa yra ta, kad užmegzti sėkmingus santykius su užsienio klientu ar tiekėju pavyksta kur kas lengviau bendraujant ta pačia kalba. Darbuotojai, galintys vesti verslo pokalbius kliento gimtąja kalba, kelia pasitikėjimo ir lojalumo jausmą.
KALBOS ĮGŪDŽIAI IR DARBUOTOJŲ PRODUKTYVUMAS
Taip pat verta suprasti, kad užsienio kalbų mokėjimas didina darbuotojų produktyvumą ir efektyvumą. Čikagos universiteto psichologų tyrimai rodo, kad žmonės, kalbantys užsienio kalba, priima logiškesnius sprendimus.
Kaip pranešė Britų psichologų draugijos tyrimų rezultatai (2012), nėra visiškai žinoma, kodėl taip yra, t. y. kodėl žmonės, vartojantys išmoktą kalbą, pradeda mąstyti racionaliau. Manoma, kad tokią būseną lemia psichologinis ir emocinis atsiribojimas nuo nagrinėjamos problemos; užsienio kalba dažnai verčia mus priimti sprendimus sistemingai, o ne automatiškai.
Kita vertus, Pensilvanijos valstijos universiteto atliktas tyrimas (2011 m.) rodo, kad žmonės, kalbantys daugiau nei viena kalba, geriau susitvarko su keliomis užduotimis. Mokslininkai teigia, kad persijungimas nuo vienos kalbos į kitą yra protinės mankštos forma, kuri suteikia kalbėtojui protinio „žongliravimo“ įgūdžių. Toks mąstymo režimų keitimas žymiai padidina kognityvinius gebėjimus. Taip pat jau seniai žinoma, kad daugiakalbystė taip pat gerina atmintį ir gali padėti apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos vystymosi.
KULTŪRINIŲ SKIRTUMŲ SUPRATIMAS
Yra bendras (galbūt žeidžiantis) įsitikinimas apie amerikiečius ir anglus, kad jie nenori mokytis užsienio kalbų, o tai ilgainiui verslo pasaulyje tampa rimta kliūtimi. Neinvestuodami į kalbų mokymąsi, ribojame savo veiklą ir tobulėjimo galimybes.
Taip pat reikėtų atminti, kad užsienio kalbų mokymasis nėra tik bendravimo palengvinimas; kalbos mokėjimas reiškia ir jautrumą kultūriniams skirtumams. Sparti besivystančių rinkų plėtra Azijoje ir Pietų Amerikoje daugeliui žmonių reiškia, kad daugėja ryšių su verslo partneriais tose srityse, kurios mums tikriausiai yra kultūros atžvilgiu svetimos.
Kultūrinių skirtumų suvokimas ir įvertinimas padeda mums išvengti rinkodaros klaidų. Kaip vieną pavyzdžių apie kultūrinių skirtumų ignoravimą galime pateikti Amerikos plataus vartojimo prekių milžinės „Procter & Gamble“ reklaminę kampaniją. Įmonė išleido reklamą, kurioje rodoma besimaudanti moteris ir jos sutuoktinis, kuris įeina į vonią ir pradeda ją masažuoti. Jungtinėse Amerikos Valstijose reklama buvo priimta gana gerai, tačiau japonams tai buvo tam tikros ribos peržengimas. Šioje reklamoje pateiktas santuokos vaizdas, japonų nuomone, pažeidė padorumo ir subtilumo jausmą bei demonstravo japonų kultūrai prieštaraujančias vertybes. Turbūt nereikia nė sakyti, kad „Procter & Gamble“ kampanija Japonijoje patyrė finansinių nuostolių. Panašių rinkodaros klaidų galima lengvai išvengti – tereikia įsigilinti į šalies kultūrinius skirtumus.
SĄŽININGAS KALBOS ĮGŪDŽIŲ ĮVERTINIMAS BEI KALBOS LYGIO NUSTATYMAS
Kadangi jau žinome, kad įmonei yra labai naudinga turėti daugiakalbes komanda, belieka nuspręsti, kaip tinkamai pasiruošti ir įgyvendinti mokymosi sistemas. Geriausia pradėti nuo kruopštaus komandos ar kandidato į darbą kalbinių įgūdžių įvertinimo.
Kandidatai ir darbuotojai ne visuomet gali objektyviai nustatyti savo užsienio kalbos mokėjimo lygį: žmonės dėl įvairių priežasčių – streso, nežinojimo, ambicijų ar kuklumo – gali pervertinti arba nuvertinti savo mokėjimo lygį.
Vienas iš patogiausių būdų yra vadinamasis kalbos lygio nustatymas, kurį sudaro kalbinių kompetencijų įvertinimas atsižvelgiant į žodyno žinias, gramatines struktūras, skaitymą, rašymą ir kalbėjimą.
KALBOS LYGIO NUSTATYMAS – KAIP TAI VEIKIA?
Pagrindinis kalbos lygio nustatymo tikslas – nustatyti ir apibrėžti įmonės ir jos komponentų poreikius, taip pat įvertinti komandų kalbos potencialą. Atlikta analizė yra puikus pagrindas kuriant atitinkamas savo darbuotojų apmokymo sistemas. Tačiau norint, kad kalbos lygio nustatymas būtų prasmingas, svarbi yra jo kokybė. Verta pasitikrinti, kas rengia ir prižiūri visą procesą.
„Focus“ kalbos lygio nustatymas – jį atlieka kalbų mokykla, kurioje dirba kvalifikuotų ir patyrusių bei gimtakalbių dėstytojų komanda. Be to, žinoma, laikas yra labai svarbus, todėl „Focus“ kalbos lygio nustatymas vyksta prisijungus tiesiogiai internete. Asmuo, kurio kalbos įgūdžiai tikrinami, įvertinamas pagal Europos kalbų bendrųjų metmenų aprašų sistemos CEFR klasifikaciją (A1-C1) kartu su išsamiu kalbos lygio tikrintojo komentaru. Priklausomai nuo patikrinimo tipo, įvertinimas gaunamas per 24-48 valandas nuo testo atlikimo momento. Kalbos lygio nustatymas atliekamas daugiau nei 30 skirtingų kalbų: anglų kalbos lygio nustatymas, rusų kalbos lygio nustatymas, vokiečių kalbos lygio nustatymas ir daugelis kitų. Taip pat yra testuojami penki pagrindiniai kalbiniai įgūdžiai (pvz., galite tikrinti tik kalbėjimą arba tik rašymą ir skaitymą).
